Tūkstantį kartų labanakt (Tusen ganger god natt / 1,000 Times Good Night) – 2013

Monrealio kino festivalis – specialusis komisijos apdovanojimas „Grand Prix“; Čikagos kino festivalis – Steigėjų apdovanojimas; Luizianos tarptautinis kino festivalis – geriausia aktorė. Siužetas: Norvegų režisierius Erikas Poppe‘as, kurio filmas „Havajai, Oslas“ („Hawaii, Oslo“ 2004) buvo rodytas „Scanoramoje“, anksčiau dirbo spaudos fotografu karo zonose. Savo asmeninę patirtį jis sudėjo į ketvirtąjį ilgametražį filmą „Tūkstantį kartų labanakt“, tačiau savo prototipu pasirinko moterį fotografę. Filmas jau spėjo pelnyti tiek tarptautinį, tiek nacionalinį pripažinimą: Monrealio kino festivalyje (specialus komisijos prizas), Čikagos kino festivalyje (Steigėjų prizas), Luizianos tarptautiniame kino festivalyje (geriausia aktorė), o Norvegijos kino apdovanojimuose (Amanda) triumfavo trijose kategorijose (tarp jų – ir geriausio metų filmo). Rebeka (akt. Juliette Binoche) yra viena geriausių pasaulyje karo fotografų. Ji vyksta į karščiausius planetos taškus – t. y. būtent ten, kur užsienio reikalų ministerijos savo piliečiams saugumo sumetimais rekomenduoja nevykti, ir iš arti fiksuoja tai, ko sotūs Vakarų pasaulio gyventojai gal ir nelabai norėtų matyti: karą, prievartą, smurtą, kankinimų aukas. Naujausia jos misija – Kabulas (Afganistanas), kur ji fiksuoja jaunos savižudės – sprogdintojos pasiruošimą teroro aktui. Atsidūrusi visai šalia sprogimo epicentro Rebeka vos per plauką lieka gyva. Tai perpildo jos sutuoktinio Markuso (akt. Nikolaj Coster-Waldau) kantrybės taurę. Jo manymu, nei jis, nei jiedviejų dukros – vyresnėlė Stef (akt. Lauryn Canny) ir jaunylė Liza – nebegali toliau gyventi nuolat krūpčiodami, nuolat laukdami pačios liūdniausios žinios. Tad Rebekai iškeliamas ultimatumas – jei dar kada sumanysianti vykti į pavojingas zonas, tegu nebesitiki, kad grįžus namų durys jai bus atidarytos.