Kasparas Hauzeris. Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus (The Enigma of Kaspar Hauser / Jeder für sich und Gott gegen alle) – 1974

„Man atrodo, kad mano pasirodymas šiame pasaulyje buvo didelė klaida“, – sako pamestinukas Kasparas Hauzeris iš filmo „Kasparas Hauzeris. Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“ (1974). Anksčiau gyvenęs sukaustytas grandinėmis tamsiame rūsyje, nelaimėlis su laišku ir maldaknyge rankoje stovi aikštėje. Jis beveik nemoka vaikščioti, žmonių civilizacija, kultūra, religija jam visiškai nepažinūs. Greitai Hauzeris patenka į kalėjimą, vėliau atsiduria cirke, kol galiausiai profesoriaus namuose atranda mokslą, meną, religiją. Tačiau Kasparas į viską žiūri savaip, paklusdamas tik savo logikai, nepritardamas vyraujančiam racionalumui. Filmo pasakojimas įdomiai susieja pagrindinį personažą su jį įkūnijusio aktoriaus Bruno S. istorija. Bruno S. buvo prostitutės sūnus, mama jo nemylėjo, nenorėjo, žiauriai mušdavo. Trejų metukų sūnų sumušė taip, kad vaikas beveik prarado kalbos dovaną. Bruno pateko į psichiškai atsilikusių vaikų prieglaudą ir 20 metų keliavo per perauklėjimo įstaigas, ištrūkdavo ir vėl į jas pakliūdavo. W. Herzogo filme jis nusifilmavo sukakęs per 40 metų. K. Hauzerį, istorinį asmenį, aktorius suvaidino neprilygstamai.