Į klasiokų susitikimą atvykusi Klerė puikuojasi nėščiosios pilvu. Bilas ir Reičelė pamatę ją šiek tiek drovisi ir sutrinka, nes, nepaisant visų pastangų, jiems niekaip nepavyksta susilaukti atžalos. Vakarėlio metu Reičelė atsiveria Klerei, kokia sunki našta slegia jos pečius po daugybės dirbtinio apvaisinimo bandymų ir persileidimų. Sulaukusi paguodos, ji tiksi atradusi naują draugę. Tačiau Klerė akivaizdžiai turi planą suvilioti Bilą. Juk prieš penkiolika metų, vidurinės mokyklos vakarėlio metu, jis pabučiavo jai į skruostą. Tikėtina, kad jausmai gali būti gyvi ir po tiek metų! Klerė jau visai netrukus patenka į ligoninę ir pagalbon pasikviečia Klerę ir Bilą. Porelė pasielgia altruistiškai ir parsiveža iš ligoninės besilaukiančią Klerę namo. Moteris lepteli, kad tik tokiai šauniai porai norėtų atiduoti savo vaikelį. Žodžiai suveikia, kaip katalizatorius ir Reičelė su Bilu tampa ne tik paslaugūs, bet visiškai priklausomi nuo Klerės. Dabar sutuoktiniai turi tikslą, kad jų globojama moteris išnešiotų jiems sveiką kūdikį. O Klerės tikslas yra priešingas. Ji tiksisi sukurti naują mažą šeimą, pašalindama iš kelio niekam nereikalingą varžovę Reičelę.