Asmens sargybinis Jodžimbo (Yôjinbô) – 1961

1860-ieji, Japonija. Po imperatorių Tokugavų valdžios žlugimo rūmų samurajus liko be tarnystės ir tapo roninu. Save jis pasivadina Sandžiuro (Sanjuro). Be turto, be maisto jis atkeliauja į mažą provincijos miestelį. Prie miestelio jis pamato sceną, kur sūnus priešinasi tėvo norui, kad jis dirbtų dorai, o nori lošti, kad lengvai gautų pinigų. Tuščioje miestelio gatvėje Sandžiuro pasitinka miestelio policininkas, kuris pasiūlo pasisamdyti asmens sargybiniu. Jis nurodo, kur jam kreiptis – esą Seibėjus valdo viešnamį, tačiau jam dabar prastai sekasi, geriau kreiptis į Ušitorą. Tačiau prie Ušitoro namų Sandžiuro pasitinka būrys banditų. Sandžiuro užsuka į vietos užeigą, kurios šeimininkas Gondži paaiškina situaciją: miestelį valdo banditai. Iš pradžių Ušitora buvo Seibėjaus dešinioji ranka, bet jie nepasidalino valdžios ir dabar yra priešingose pusėse. Miesto buvęs meras, prekiautojas šilku, palaiko Seibėjaus pusę, miesto degtindarys (sakės gamintojas) – Ušitoro. Miestelis susikirstęs, visi tik lošia kauliukais arba kaunasi tarpusavyje, darbo turi tik grabdirbys. Filmas susilaukė palankaus kritikų įvertinimo ir vertinamas vienu geriausių Kurosavos filmų.