Karaliaus Kalba (The King’s Speech) – 2010

Pirmoje XX a. pusėje Anglijos monarchiją ištinka tikras skandalas – karalius Edvardas VIII atsisako sosto, kad galėtų vesti nekilmingą ir išsituokusią moterį. Taigi, į sostą teks sėsti Edvardo VII broliui Jurgiui VI. Tačiau būsimasis karalius turi rimtą kalbos sutrikimą. Šis sutrikimas rimtai grasina jo kaip Didžiosios Britanijos monarcho įvaizdžiui, o ypač neramumų akivaizdoje: žemyninėje Europoje kyla Trečiojo reicho grėsmė. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis imperijos gyventojų žvilgsniai nukrypsta į monarchą ir jie tikisi išgirsti padrąsinančius ir viltį teikiančius žodžius. Deja, Jurgis VI viešai nepajėgia pasakyti nė trumpos kalbos: jis užsikerta ir ima mikčioti…Prieš atsisėsdamas į sostą Jurgis VI buvo žinomas princo Alberto vardu, o jo žmona Elžbieta jį vadino tiesiog Berčiu. Berčiu monarchą vadinti užsispiria ir logopedas, į kurį kreiptis Jurgį VI po daugelio nesėkmingų bandymų įveikti kalbos sutrikimą įtikina žmona – Lajonelis Lougas. Didžiai nepatenkintas monarchas pasirodo logopedo kabinete ir iš karto susiduria su šiek tiek stačiokišku ir formalumų nepripažįstančiu australo būdu. Vadinti karalių mažybiniu vardu – viena iš keistuolio logopedo gydymo technikų. Tačiau tik viena: gydytojas taiko daugybę neįprastų, o kartais net juoką keliančių būdų išgydyti Jurgio VI negalią. Karaliui tenka dainuoti, voliotis ant žemės ir net keiktis tarsi nepraustaburniui vežikui. Lajonelis supranta, kad karalius mikčioja dėl psichologinių priežasčių. Jis žino, kad Jurgis VI kalbos sutrikimą įveiks tik tuomet, kai įveiks psichologines problemas, tačiau jų abiejų laukia ilgas ir sunkus darbas.